Mūsų patiriamo malonumo kiekis priklauso nuo to, kiek gebame priimti gyvenimo slėpiningumą ir gausą. Kaip atgaivinti mūsų seksualumą, kad patirtume daugiau malonumo?
Šiame hedonistiniame pasaulyje mes aukojame gebėjimą justi beribį malonumą vardan trumpalaikio pasitenkinimo. Mes paprasčiausiai nežinome ir, – kas dar geriau, o gal blogiau, – netikime, kad esame verti gilaus, sielą transformuojančio malonumo.
Taigi, tenkinamės prabėgomis žvilgtelėdami į tai, kas galėtų būti natūrali ekstazės būsena. Svarbiausia tai, kad ta ekstaziško malonumo būsena yra prieinama mums VISADA. Sunku tuo patikėti? Šiek tiek kantrybės.
Dviejų rūšių malonumas: malonumas pabėgti ir malonumas jausti:
Trumpalaikis malonumas. Tai yra akimirksniu patiriamas pasitenkinimas, padedantis nuslopinti vidinį diskomfortą. Jį gauname per emocinį valgymą, mechaninį masturbavimąsi, pirkimo maniją, rūkymą, įklimpę į besaikį serialų žiūrėjimą, alkoholį, Instagram’ą, pažinčių programėles ir t. t. Greitai gauname dopamino dozę ir tiek. Tampame priklausomi, vėl ir vėl norime dopamino.
Gilus, širdį paliečiantis malonumas. Tai yra malonumas, kuriam reikalingas buvimas kūne, gilesnis įsijautimas, kuris suaktyvina visus pojūčius ir panardina mus į dievišką palaimą. Šis malonumas išplečia mūsų gebėjimą jausti ir patirti gyvenimą čia ir dabar. Pavyzdžiui, užsimerkti ir gardžiuotis šokolado gabalėliu, mylėtis neturint tikslo, sutemose uosti rudens lietų ar maudytis vandenyne.
Guodžiame save, kad „kitą kartą seksas bus kitoks“, tik ar jis būna kitoks?
O ką žinai apie seksualinį malonumą?
Daugelis moterų trokšta patirti sielą suvirpinant vidinį orgazmą, tačiau tenkinasi greitu, mechaniniu klitoriniu variantu. Daug vyrų norėtų ilgesnės erekcijos, bet, priartėjus kulminacijai, jiems atrodo neįmanoma nepakartoti įprasto scenarijaus.
Daugelis žino, kad, giliai kvėpuojant sekso metu, mūsų kūnus užlieja intensyvesnis malonumas, bet, atėjus ilgai lauktai susijaudinimo akimirkai, mes arba pajuntame stiprų pasipriešinimą elgtis kitaip nei pastaruosius 100 kartų, arba greičiausiai apskritai pamirštame kvėpuoti.
O ką padarėte, kad iš tiesų praplėstumėte malonumo patirtį?
Jau girdžiu, ką sakai. Keisti įpročius siaubingai sunku! Tam reikia laiko! Ir atsidavimo (mėgstamiausias mano žodis). Vis tik niekas kitas to nepadarys už tave. Net jei tau pasisekė ir turi mylimąjį, kuris pažadina tavyje Deivę, kokia ir esi, tai vis tiek neprilygsta gebėjimui pačiai būti atsakingai už savo malonumą ir semtis iš to vidinės jėgos. O ką darysi, jei mylimasis nenorės ar negalės TAU suteikti malonumo?
Niekas neatvers tavęs labiau, nei pati sau leidi atsiverti.
Netenki galios, kai atsakomybę už savo malonumą perkeli kitam.
Metas susigrąžinti savo galią ir perrašyti šias vienas nuo kito priklausančio malonumo paradigmas.
Beje…Kai pažįsti savo pačios malonumą, tada tavo mylimajam daug lengviau duoti tau tai, ko išties trokšti.
Taigi, seksualinis savęs pažinimas nereiškia, kad nebereikia partnerio. Priešingai! Jis padeda sukurti daug gilesnį, sakralesnį intymumą su mylimuoju.
Turime susigrąžinti seksualinį jautrumą, kad lėtesni prisilietimai imtų teikti ryškesnį malonumą.
Gebėjimas patirti malonumą mus padaro magnetiškomis. Mes pasineriame į gyvybinės energijos vandenyną ir tai mus atgaivina – moterį, kuri prisiima atsakomybę už gebėjimą patirti malonumą, atpažinsi iš spindinčių akių ir jos magnetiškos energijos.
Būdami atsakingi už savo malonumą, mes pasitikime savimi, užimame savo vietą pasaulyje. Tai suteikia mums galios sutraukyti visuomenės keliamų sąlygų grandines ir išdrįsti tapti trokštamo gyvenimo kūrėjais. Malonumas mus užpildo ir tada nebereikia išorinių šaltinių, kad jaustumėmės laimingi, gautume energijos.
Malonumas gydo. Malonumas išlaisvina. Malonumas yra sakrali sielos išraiška per mūsų kūnus.
