Kone labiausiai nesuprasta meilės sau kalba, yra malonumas. Kaip ten liaudiškai sako: „variau kaip arklys, atariau savo, dabar nusipelniau pailsėt“. Eikime prie esmės: malonumas yra mūsų gerbūvis, o ne kažkas, ko turime nusipelnyti po ilgos, sunkios darbo dienos arba…net visų metų! 

Kai girdime žodžius produktyvumas, tikslo siekimas, efektyvumas – mes juos puikiai suprantame ir įkūnyjame, jie yra mūsų vertybių skalės viršuje. Bet, žodis malonumas skamba kaip tuščias vakumas – jis mums nieko nereiškia ir yra vertybių skalės apačioje.

Aš esu už malonumą ir palaimą. Tai nėra kažkas paviršutiniško. Tai yra mūsų gerbūvis. Tai yra tie keliai, kurių dėka pargrįžtame namo, į savo natūralią, įgimtą meilės ir ekstazės būseną.

Džiaugsmas yra mūsų sielos šerdis. Ir mes žūtbūt norim ten būti, kuo greičiau, kuo intensyviau. It šuo, ilgą laiką išbuvęs narve, pagaliau gavęs laisvę, bėga ir iš laimės šokinėja per pievas, tos laisvės pakylėtas. Toks yra mūsų visų nenumalšinamas troškimas grįžti į džiaugsmo būseną. Dažnai nesvarbu, kokiais būdais. 

Tačiau, kaip patirti tokį malonumą, kuris praturtina, o ne padeda bėgti nuo savęs?

…rinkis ilgalaikį malonumą.

Trumpalaikiai malonumai, tai tokie malonumai, kurių metu išsiskiria dopaminas, trumpam pajaučiam laimę ir tą akimirką laikinai užgniaužiam savo emocijas. 

Tuos metus, kai buvau grįžusi gyventi į Vilnių, aš išmėginau visus būdus savo vienatvei užgožti. Vienas nekalčiausių ir mano mėgstamiausių būdų pabėgti nuo diskomforto būti su savimi, buvo kasdien skambinti ir kalbėti su mama…po pusvalandį. Po pusvalandį! Tuo metu nesuvokiau, kaip aktyviai aš bėgau nuo savo vienatvės ir baimės jausti savo meilės ilgesį.

Trumpalaikė palaima mums padeda užmaskuoti tas sielos žaizdas, kurios vis dar žiojėja ir jas bent kiek palietus…baisiai skauda. Tačiau norint keisti įpročius ir gyvenimą, mes turime pamilti ir ten, kur skauda. Ir čia ateina ilgalaikis malonumas.

Tai malonumas, kuris mums padeda giliau išgyventi esamą akimirką. Šitoks malonumas suvirpina tas sielas stygos, kurių melodija mums tyliai niūniuoja: „viskas su manimi yra gerai, kaip nuostabu būti gyvam, aš nesu atskira nuo visatos”.

Tokiam malonumui reikia sulėtėjimo, sustojimo, sąmoningumo. Tai gali būti penkios minutės paprasčiausiai valgant persiką. Mėgaujantis. Jaučiant jo kvapą, tekstūrą, glamonėjant jo švelnius plaukelius. Tai gali būti sakralus mylėjimasis apnuoginant sielą. Meditacija. Masažas. Intuityvus šokis. Ta tyla, apimanti išsiverkus ar paleidus ilgai spaustą emociją. Buvimas be jokio tikslo.

Ilgalaikiam, giliam malonumui reikalingas pasiryžimas išgyventi net ir diskomfortą. Kai leidžiame sau išgyventi pilną liūdesnio patyrimą, tuomet ir palaima mūsų gyvenime gali pasireikšti visu šimtu procentu.

Tai – raktas į tavo naują gyvenimo kokybę.

Trokšti pasinerti į besąlyginę meilę sau? Spausk čia!