Tikiu, kad ir tave įkvepia vizija, kurioje esi švytinti, spinduliuojanti meile sau ir besidalinanti ja su visu pasauliu. Kaip bebūtų keista, dažnai pasąmoningai vengiame šios meilės, nes kažkur giliai tikim, kad taip jaustis – savanaudiška. Mitas! Turime suprasti, kad meilė yra kaip deguonies kaukė lėktuve: pirma būtina ją užsidėti sau, kad galėtume padėti kitiems. Būtina kultivuoti meilę iš vidaus, kad galėtume užlieti ja visus aplink.

Jeigu jau esi apsisprendusi perkelti savo gyvenimą į naują lygį, kviečiu pasirinkti bent vieną iš žemiau išvardintų meilės sau išraiškų ir pritaikyk savo kasdienybėje. Tai, kuo dabar pasidalinsiu iš esmės transformavo mano pačios gyvenimą:

1. Pasakyk, kaip praleidi pirmąsias 10 savo ryto minučių – pasakysiu, kaip atrodo tavo gyvenimas. Jei iš karto tikrinam telefoną, neriam į darbus ir žinutes – treniruojam protą blaškytis ir priklausyti nuo išorės, todėl tikėtina, kad ir mūsų gyvenimas bus …atsitiktinis ir jausimės lyg aplinkybių auka. O kaip dieną pradėtų save nuoširdžiai įsimylėjusi moteris? Susikurk savo ryto rutiną ir pastebėk, kaip kinta tavo gyvenimo kokybė.

2. Susigrąžink savo galią: atpažink, ko vengi ir nerk į tai. Galbūt vengi atviro pokalbio? Savirefleksijos? Liūdesio? Pykčio? Diskomforto? Savo svajonių siekimo? Vietoj to, įsijungi pažiūrėti dar vieną „Netflix“ seriją, piliesi taurę vyno ar pradedi tvarkytis namus? Sekundę prieš sekant šiais „pabėgimo impulsais“ kviečiu sulėtinti akimirką ir giliai įkvėpti. Kokia emocija sukėlė šį norą „bėgti“? Duok sau bent porą minučių, grįžk į kūno pojūčius ir nukreipk dėmesį į savo vidinį pasaulį vietoj to, kad nuo jo bėgtum.

3. Ribos – taip pat meilės sau išraiška. Esu tikra, kad daugelis esame patyrusios vidinį konfliktą, kai jau esame kažkam įsipareigojusios, bet labai nesinori to daryti: artėja mėnesinės, bet jau prieš porą savaičių pažadėjai susitikti su grupe senų draugų. Tavo kūnas prašo ramybės ir meldžia likti namie, nors proto (arba „geros ir išauklėtos“ mergaitės balsas) kužda: „Juk negražu pavesti kolegas, pati visus sukviečiau, ką žmonės pagalvos, jei atšauksiu paskutinę akimirką? Išgersiu kavos – kaip nors susiimsiu ir rasiu jėgų“. Metas stiprinti ribas kaip meilės sau išraišką vietoj to, kad pataikautumėm pasauliui bergždžiai viliantis, kad mus už tai mylės.

4. Malonumo nusipelnei dar prieš gimstant! Kai girdime žodžius „produktyvumas, tikslo siekimas, efektyvumas“ – mes juos puikiai suprantame ir įkūnyjame, jie yra mūsų vertybių skalės viršuje. Bet, žodis malonumas skamba kaip tuščias vakumas – jis mums nieko nereiškia ir, dažniausiai, yra vertybių skalės apačioje. Malonumas yra mūsų gerbūvis, o ne kažkas, ko turime nusipelnyti po ilgos, sunkios darbo dienos arba …net visų metų! Aš esu už malonumą ir palaimą. Tai yra tie keliai, kurių dėka grįžtame namo, į savo natūralią, įgimtą meilės ir ekstazės būseną. Svarbu: rinkis ilgalaikį malonumą, o ne trumpalaikes „pabėgimo strategijas”. Tokiam malonumui reikia sulėtėjimo, sustojimo, sąmoningumo. Tai gali būti penkios minutės paprasčiausiai valgant persiką. Mėgaujantis. Jaučiant jo kvapą, tekstūrą, glamonėjant jo švelnius plaukelius. Tai gali būti sakralus mylėjimasis apnuoginant sielą. Meditacija. Masažas. Intuityvus šokis. Ta tyla, apimanti išsiverkus ar paleidus ilgai spaustą emociją. Buvimas be jokio tikslo.

Trokšti pasinerti į besąlyginę meilę sau? Spausk čia!